|
|
|
|
 |
 |
Gyventojų apšvitos vertinimas |
|
|
|
|
Radiacinės saugos centras vertina gyventojų apšvitą iš visų galimų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių: maiste, žemės gelmėse, ore ir statybinėse medžiagose esančių radionuklidų. Atliekami radono aktyvumo koncentracijos patalpose ir vandenyje bei radionuklidų aktyvumo koncentracijos trąšose tyrimai. Prireikus, vertinama, kokią apšvitą gali sąlygoti vienoks ar kitoks medžiagų, turinčių radionuklidų, naudojimas (žiūrėti skyriuje „RSC ataskaitos“).
Pagrindiniai reikalavimai gyventojų apšvitai vertinti nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos”. Leistinieji lygiai dėl radionuklidų geriamajame vandenyje reglamentuojami Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”.
2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-414 „Dėl 2017–2023 metų gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos patvirtinimo“ paskirtis – atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir šalies siekius, atlikus radiologinius tyrimus, vertinti Lietuvos Respublikos gyventojų apšvitą, stebėti apšvitos kaitos tendencijas ir teikti rekomendacijas, kaip ją sumažinti, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, mažinti susirgimų onkologinėmis ligomis ir genetinių pakitimų skaičių.
Cezio izotopų leistinieji lygiai maisto produktuose nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1158 2020 m. rugpjūčio 5 d. dėl sąlygų, reglamentuojančių trečiųjų šalių kilmės maisto produktų ir pašarų importą po Černobylio atominės elektrinės avarijos (C/2020/5226 OJ L 257, 6.8.2020, p. 1–13, žiūrėti čia.
Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje nustatyti specialūs Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų importo reikalavimai. Atliekant importuojamų Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų radioaktyviojo užterštumo valstybinę ekspertizę bei kontrolę vadovaujamasi 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 351/2011 (OL L 97, 2011-04-12, p. 20).
Vertinant gyventojų apšvitą, yra naudojami tyrimų rezultatai. Daugiau informacijos apie tyrimus rasite skyriuje „Vykdomi projektai ir programos”. Dozių vertinimo rezultatai pateikiami ataskaitose, žiūrėti skyriuje „RSC ataskaitos“.
Branduolinės energetikos objektų radiologinio poveikio gyventojams vertinimas
Ignalinos AE
Ignalinos atominė elektrinė (toliau – Ignalinos AE) yra pastatyta prie Drūkšių ežero, Rytų Lietuvos pakraštyje, netoli Baltarusijos ir Latvijos sienos. Pirmasis elektrinės energetinis blokas pradėjo veikti 1983 m. gruodžio 31 d., antrasis – 1987 m. rugpjūčio 15 d.
Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas
Branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimas – teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas siekiant sutvarkyti branduolinės energetikos objektą, kai nusprendžiama, kad objektas niekada nebebus naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį. Tai – vienas iš sudėtingiausių procesų, kuriam reikia itin kruopščiai pasirengti ir atsakingai jį vykdyti. 2004 m. gruodžio 31 d. buvo galutiniai sustabdytas VĮ Ignalinos AE 1-asis blokas. 2009 m. gruodžio 31 d. buvo galutinai sustabdytas Ignalinos AE 2-asis blokas.
Iš Ignalinos AE į aplinkos orą ir vandenį išmestų radionuklidų aktyvumų kaita
Nutraukus Ignalinos AE eksploataciją, radionuklidų išmetimai į aplinkos orą ir vandenį priklauso nuo vykdomų Ignalinos AE išmontavimo darbų pobūdžio ir apimčių. Į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumo kaita pateikta Lentelėje.
Lentelė. Į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumas 2017–2021 m.
|
Radionuklidas (aplinka, į kurią radionuklidas išmetamas)
|
Išmesto radionuklido aktyvumas, Bq
|
|
2017 m.
|
2018 m.
|
2019 m.
|
2020 m.
|
2021 m.
|
|
Oras
|
|
Aerozoliai (60Co, 137Cs, 90Sr, 94Nb)
|
5,4∙107
|
7,0∙107
|
8,3∙107
|
4,8∙107
|
5,4∙107
|
|
3H
|
1,7∙109
|
3,8∙109
|
1,4∙109
|
6,1∙109
|
4,8∙109
|
|
14C
|
1,2∙109
|
3,8∙109
|
4,0∙109
|
1,1∙1011
|
2,2∙1010
|
|
Vanduo
|
|
137Cs
|
2,8∙107
|
3,1∙107
|
9,4∙106
|
7,8∙106
|
14,8∙106
|
|
60Co
|
9,6∙105
|
7,7∙106
|
1,5∙106
|
6,4∙106
|
12,4∙106
|
|
3H
|
4,6∙1010
|
8,8∙1010
|
6,3∙1010
|
6,5∙1010
|
3,1∙1010
|
Įvertinus 2021 m. į aplinką patekusių radionuklidų aktyvumus, apskaičiuota 3,9 μSv metinė efektinė dozė reprezentantui. Reprezentantas patirs daug mažesnę apšvitą už nustatytą apribotąją apšvitos dozę gyventojams, patiriantiems apšvitą dėl radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų, ir apšvitą, patiriamą tiesiogiai nuo branduolinės energetikos objektų – 0,2 mSv.
Maišiagalos uždarytoji radioaktyviųjų atliekų saugykla
Be Ignalinos AE, Lietuvoje yra dar vienas branduolinės energetikos objektas – Maišiagalos uždarytoji radioaktyviųjų atliekų saugykla. Ši saugykla 1963 m. įrengta Širvintų rajono Žaliosios girininkijos Bartkuškio miške. Maišiagalos saugykla – tai 200 m3 monolitinis gelžbetonio rūsys, į kurį buvo kraunamos pramonėje, medicinoje ir mokslinių tyrimų įstaigose tuo metu susidariusios radioaktyviosios atliekos. Maišiagalos saugykloje atliekos kauptos iki 1989 m. Po to buvo nuspręsta saugyklą uždaryti, nes ji neatitiko šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų. Uždarymo metu buvo sukaupta apie 120 m3 radioaktyviųjų atliekų. Likusi ertmė buvo pripilta smėlio, užbetonuota, apipilta bitumu, asfaltu ir storu žemės sluoksniu.
Iki 2002 m. Maišiagalos saugyklą prižiūrėjo Fizikos instituto mokslininkai, nuo 2002 m. – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA), o 2018 m. Maišiagalos saugykla perduota VĮ Ignalinos AE.
Siekdamas stebėti, ar radionuklidų nepatenka į aplinką, ar jie nesąlygoja papildomos gyventojų apšvitos dėl galimo patekimo į geriamąjį vandenį bei maisto produktus, Radiacinės saugos centras jau daugiau nei dešimtmetį atlieka uždarytos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir teritorijos aplink saugyklą radiologinės būklės stebėseną. Radiacinės saugos būklei vertinti matuojama dozės galia saugyklos aplinkoje, atrenkami ir atliekami kontrolinių gręžinių vandens, grunto bei grybų mėginių radiologiniai tyrimai.
Atlikus uždarytosios Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir teritorijos aplink saugyklą radiologinės būklės stebėseną nustatyta, kad radionuklidų į aplinką iš saugyklos teritorijos nepatenka ir jie negali lemti papildomos gyventojų apšvitos.
Atnaujinta 2022-04-01
|
|
|
|
|
|
|
 |
Mus rasite |
|
 |
|
|
Kalvarijų g. 153,
LT-08352, Vilnius
Tel. (8 5) 236 1936
El. paštas rsc@rsc.lt
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kilus bet kokiems su darbuotojų, gyventojų, pacientų radiacine sauga susijusiems klausimams, prašome kreiptis į Radiacinės saugos centrą. Atsakome į klausimus bei konsultuojame:
Vilniuje, Kalvarijų g. 153, pirmadieniais ir trečiadieniais 8.00 – 17.00 val., antradieniais ir ketvirtadieniais 7.30 – 17.30 val., penktadieniais 8.00 – 15.45 val. (pietų pertrauka 12.00 – 12.45 val.) tel. (8 5) 236 1936 arba el. paštu rscATrsc.lt;
Kaune, Aušros g. 44, darbo valandomis tel. +370 608 06187 arba el. paštu kaunasATrsc.lt;
Klaipėdoje, Bijūnų g. 6, darbo valandomis tel. +370 608 06185 arba el. paštu klaipedaATrsc.lt;
Šiauliuose, Vilniaus g. 229, darbo valandomis tel. +370 608 06198 arba el. paštu siauliaiATrsc.lt.
Pasistengsime Jums suteikti rūpimą informaciją.
Svetainė atnaujinta remiant tuometinei Švedijos radiacinės saugos institucijai (dabar SSM) |
|
