Šių metų kovo 11 d. sueis vieneri metai po Japonijos Fukushima Daiichi atominėje elektrinėje įvykusios branduolinės avarijos. Avariją sukėlė didžiulė gamtos stichinė nelaimė – 9 balų žemės drebėjimas šiaurės rytinėje Japonijos pakrantėje ir cunamio bangos, sutrikdę branduolinių reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklos normalią veiklą. Avarijos metu didžiuliai radioaktyviųjų medžiagų kiekiai buvo išmesti į aplinkos orą, jūros vandenį. Dėl radioaktyviųjų medžiagų pernašos radioaktyvioji tarša buvo aptikta toli nuo avarijos vietos esančiose šalyse.

Radiacinės saugos centras (toliau – RSC), siekdamas dar kartą aptarti ir įvertinti avarijos priežastis, pasekmes žmonėms ir gamtai, reagavimo į avariją ypatumus Japonijoje ir Lietuvoje, š. m. vasario 14 d. organizavo tarpinstitucinį pasitarimą, kuriame dalyvavo Ministro Pirmininko tarnybos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros, Ignalinos atominės elektrinės, UAB Visagino atominės elektrinės ir Lietuvos kariuomenės specialistai. Dauguma minėtų institucijų vienokiu ar kitokiu lygiu reagavo į Fukushimos Daiichi atominės elektrinės branduolinę avariją.

Pasitarimo metu RSC pateikė Fukushimos Daiichi atominės elektrinės avarijos priežasčių, pasekmių, gyventojų apsaugos priemonių taikymo Japonijoje apžvalgą bei RSC veiksmus renkant ir teikiant informaciją visuomenei ir žiniasklaidai, atliktų radiologinių tyrimų rezultatus. Pasitarimo metu taip pat buvo įvertinta per Japonijos avariją įgyta patirtis. Buvo pažymėta, kad RSC bendradarbiavimas su kitomis institucijomis buvo sklandus ir prisidėjo prie visapusiško avarijos įvertinimo. Minėta avarija Lietuvos gyventojams nelėmė jokios papildomos apšvitos, tačiau gyventojų susidomėjimas avarijos eiga buvo didžiulis. Specialistai diskutavo, kaip geriau organizuoti atsakomuosius veiksmus įvykus panašioms nelaimėms, ypač teikiant informaciją gyventojams.